- lojojimas
- ×lõjojimas sm. (1); I, M → 1 lojoti: Už tokį lõjojimą nedovanosiu Dbk. Koks buvo jo lõjojimas, baisu ir atsimint Ds. Lojojimu prieteliaus neinsgysi LTR(Dkk). Pikt' už pikt' neatduokit, arba lojojimą už lojojimą Bt1Ptr3,9. Tvardydamas … nasrus savus nuog … lõjojimų, nuog keikasčių DP55. | refl.: Nustok su savo tuo lõjojimus, su savo tuo barimusi (lojojimuosi, barimuosi) J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.